Darbuotojų motyvacija kaip organizacijos konkurencinio pranašumo veiksnys

16Lap09

Motyvacija – pagrindinė sėkmingos organizacijos vadovavimo sąlyga,- teigia I. Baranauskienė, – Šiais laikais, kai viskas nuolat keičiasi: situacija rinkoje, įmonių struktūra, technologijos, keičiasi ir vadovams keliami reikalavimai – gebėti vadovauti vykstant nepaliaujamoms permainoms. Kiekvienas organizacijos vadovas, siekiantis sėkmingos verslo veiklos, turi išmanyti vadovavimo stilius ir gebėti juos taikysi skirtingose situacijose. Kokį vadovavimo stilių pasirinkti, nulemia vadovaujamos komandos žmonių sugebėjimai, patirtis ir motyvacija. Vadovas turi gebėti įžvelgti, koks yra pavaldinių lygis, ir teisingai pasirinkti vadovavimo stilių. Priešingu atveju, vadovas gali ne tik nesuvaldyti komandos, bet ir prarasti darbuotojus. Iš kitos pusės, daugelis vadovų dirbdami su žmonėmis taiko vienus elementus iš vieno stiliaus, kitus – iš kito.

Kadangi dažnoje organizacijoje darbuotojų sudėtis yra gana įvairi: administracijos darbuotojai – su aukštuoju išsilavinimu, savo darbo kvalifikuoti profesionalai; kiti darbuotojai – dažniausiai vidurinio lygio išsilavinimą turintys, dažnai darbą dirbantys ne pagal įgytą specialybę. Todėl abiem darbuotojų grupėmis reikalingas skirtingas vadovavimo stilius. Ir šiuo atveju, administracijos darbuotojams, kurių dauguma galbūt yra moterys, vadovas labiau linkęs vadovauti kaip globotojas: taktiškai priminti, jei reikia pabarti, pamokyti ir pan. Ir visai kitas – nurodančio vadovavimo stilius pasirenkamas, kada organizacijos vadovas duoda nurodymus ar sprendžia kitus klausimus su kitų pareigybių darbuotojais.

Organizacijos darbuotojų motyvacija – kaip išsaugoti geriausius,- mano G. Dessler.

Šiandien, kai darbo rinka tokia konkurencinga, nepastovi ir trūksta daugelio profesijų darbuotojų, vadovai susiduria su rimta problema: kaip išsaugoti esamus bei pritraukti naujus. Pastebima dažna darbuotojų kaita. Jie labiau linkę ieškoti „kur geriau“: didesnis atlyginimas, komandiruotpinigiai, ne toks griežtas vadovas, daugiau laisvadienių, patogesni darbo grafikai, darbui suteikiamos organizacijos transporto priemonės ar.

Organizacijos vadovas, norėdamas išlaikyti darbuotojus, suteikia jiems kaip įmanoma geresnes darbo sąlygas, atlyginimą, dauguma darbuotojų turi galimybę lankyti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Metų pabaigoje administracija apdovanojama piniginėmis premijomis arba kelionėmis. Geriausiai dirbantiems darbuotojams suteikiama galimybė naują ar geresnę transporto priemonę. Tai darbuotojus verčia lygiuotis į geriausius.

Todėl galima reziumuoti, kad organizacijos vadovas yra priverstas taikyti skirtingus vadovavimo stilių elementus skirtingose situacijose, tačiau tai visada yra orientuota į darbuotojų ugdymą ir jų atsakomybės didinimą, į bendradarbiavimo santykių kūrimą.

Motyvavimo svarba – konkurencinio pranašumo veiksnys

Pasak G Dessler, individualus pasitenkinimas gerai atliktu darbu ir didžiavimasis jo rezultatais ugdo atsakomybę. Tai ne mažiau svarbiau už skatinimą. Žmogus įgytą kvalifikaciją, sugebėjimus, žinias bei patirtį siekia panaudoti darbe ir kuo geriau jam sekasi, tuo didesnis yra jo pasitenkinimo lygis, taip pat ir motyvacijos lygis. Šiuo atveju, darbuotojas organizacijos tikslus laiko savais tikslais. Ten, kur vadovavimas ir darbo organizavimas suteikia darbuotojams galimybes pasireikšti, jų darbas bus efektyvus. Todėl motyvuoti darbuotojų veiklą – tai suvokti jų interesus , suteikti jiems galimybę realizuoti gebėjimus darbo procese.

Organizacijos vadovas norėdamas konkurencinio pranašumo bei efektyviai siekti tikslų, privalo koordinuoti žmonių darbą ir priversti juos atlikti. Savo sprendimus vadovai įgyvendina pasinaudodami motyvacijos principais.

Motyvavimas – savęs ir kitų skatinimas veikti asmeninių ir organizacijos tikslų įgyvendinimui. Panašu, kad darbai kokybiškai ir laiku būtu atlikti, reikia darbuotojams atlyginti ir juos skatinti. Kiekvienas organizacijos vadovas pagal galimybes, norą pats pasirenka kokias skatinimo priemones skirti darbuotojams, siekdamas juos sulaikyti savo organizacijoje ir būti pranašesniu prieš konkurentus [5].

Organizacijos konkurencinio pranašumo veiksniai, skatinant darbuotojus: Materialios, įvertinamos aktyvinimo priemonės:

• Darbo apmokėjimas ir dalyvavimas pelno paskirstyme;
• Darbo sąlygos;
• Darbuotojų parinkimas;
• Socialinis biudžetas.

Grynoji motyvacija:

• Pasitenkinimas darbu;
• Valdymo stilius;
• Informacija ir komunikavimas;
• Kvalifikacijos kėlimas;
• Saviraiškos galimybės;
• Dalyvavimas valdyme;
• Konfliktų valdymas.

Pasak N. Petkevičiūtės ir  I. Kalininos, organizacijos darbuotojų motyvavimas remiasi motyvacija – psichologine savybę, lemiančią įsipareigojimo laipsnį. Todėl motyvacija priimta laikyti teigiamu dalyku. Motyvacija – vienas iš keleto veiksnių, lemiančių asmens veiklos rezultatus ir priemonė, kuria vadovai gali valdyti darbo santykius organizacijoje.

Kai motyvuojamas darbuotojas jaučia poreikį, tai jį skatina veikti, ką nors daryti. Tikslas šiuo atveju yra suprantamas kaip poreikio patenkinimo įrankis, būdas. Atsižvelgdamas į poreikių patenkinimo laipsnį, darbuotojas žino, kaip jam reikės elgtis organizacijoje ateityje, – mano N. Petkevičiūtė ir I. Bakanauskienė.

Poreikiai yra labai svarbūs organizacijos konkurencingumui. Darbuotojai aktyviai sieks organizacijos tikslų, kai bus tikri, kad drauge patenkins ir savo poreikius. Todėl vadovai, norėdami motyvuoti savo pavaldinius organizacijos tikslų siekimui, turi būtinai žinoti ir įvertinti jų poreikius.

Organizacijos darbuotojo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą darbu, norą ar nenorą dirbti lemia dvi veiksnių grupės: su darbo aplinka susiję veiksniai ir visa tai, kas susiję su darbo turiniu (ar jis kūrybiškas, ar jis pažįstamas, ar yra darbuotojo paaukštinimo galimybės ir pan.).

Taip pat labai svarbus darbo motyvacijos veiksnys – tai, kaip individas vertina gautą atlygį, ir ar jis tą atlyginimą laiko pakankamu. Asmenys yra motyvuoti tik tada, kai gauna atlygį, proporcingą jų pastangoms. Darbuotojas, kurio atlyginimas – per mažas, stengiasi „pataisyti situaciją“, įdėdamas mažiau pastangų. Asmenys yra motyvuoti, kai elgiasi taip, kad artėtų prie tam tikrų aiškių tikslų, kuriuos jie patys sau išsikelia, ir tikisi pasiekti. Apibendrinant, galiu pasakyti, kad vienas iš pagrindinių vadovo uždavinių yra žinoto arba jausti, kokie poreikiai skatina veikti konkretų žmogų. Šie poreikiai nėra pastovūs, jie kinta, todėl negalima teigti, kad tie patys veiksmai bus efektingi visą laiką.

Darbuotojų motyvacija yra viena iš kertinių organizacijos egzistavimo sąlygų, kuri leidžia išspręsti svarbią praktinę problemą – pasiekti organizacijos ir jos narių asmeninių siekių atitikimą. Darbuotojų motyvacija gali tapti veiksmingu įrankiu, koordinuojančiu darbuotojų veiksmus, siekiant bendrų tikslų.

Motyvacija – pagrindinė sėkmingos organizacijos vadovavimo sąlyga. Šiais laikais, kai viskas nuolat keičiasi: situacija rinkoje, įmonių struktūra, technologijos, keičiasi ir vadovams keliami reikalavimai – gebėti vadovauti vykstant nepaliaujamoms permainoms. Kiekvienas organizacijos vadovas, siekiantis sėkmingos verslo veiklos, turi išmanyti vadovavimo stilius ir gebėti juos taikysi skirtingose situacijose. Kokį vadovavimo stilių pasirinkti, nulemia vadovaujamos komandos žmonių sugebėjimai, patirtis ir motyvacija. Vadovas turi gebėti įžvelgti, koks yra pavaldinių lygis, ir teisingai pasirinkti vadovavimo stilių.

Žmogus įgytą kvalifikaciją, sugebėjimus, žinias bei patirtį siekia panaudoti darbe ir kuo geriau jam sekasi, tuo didesnis yra jo pasitenkinimo lygis, taip pat ir motyvacijos lygis. Šiuo atveju, darbuotojas organizacijos tikslus laiko savais tikslais. Ten, kur vadovavimas ir darbo organizavimas suteikia darbuotojams galimybes pasireikšti, jų darbas bus efektyvus. Todėl motyvuoti darbuotojų veiklą – tai suvokti jų interesus , suteikti jiems galimybę realizuoti gebėjimus darbo procese.

Organizacijos vadovas norėdamas konkurencinio pranašumo bei efektyviai siekti tikslų, privalo koordinuoti žmonių darbą ir priversti juos atlikti. Savo sprendimus vadovai įgyvendina pasinaudodami motyvacijos principais.

Motyvavimas – savęs ir kitų skatinimas veikti asmeninių ir organizacijos tikslų įgyvendinimui. Panašu, kad darbai kokybiškai ir laiku būtu atlikti, reikia darbuotojams atlyginti ir juos skatinti. Kiekvienas organizacijos vadovas pagal galimybes, norą pats pasirenka kokias skatinimo priemones skirti darbuotojams, siekdamas juos sulaikyti savo organizacijoje ir būti pranašesniu prieš konkurentus.

Šiuolaikiniai vadovai jau supranta, jog vien tik pinigų už darbą neužtenka, kad žmogus atėjęs į darbą siektų kuo efektyviau panaudoti savo gabumus, ir taip organizaciją daryti pranašesnę prieš konkurentus. Skatinant darbuotojus verta prisiminti, kad žmogui svarbu ne tik pinigai. Tai gali būti ir pagyrimas, didesnės atsakomybės suteikimas, sudėtingesnės užduoties skyrimas, galimybė tobulintis, laisvas penktadienis. Ir visa tai yra puikūs skatinimo būdai, ypač jei jie taikomi atsižvelgiant į tai, kas konkrečiam darbuotojui yra svarbu.

Siūlytini darbuotojų skatinimo būdai, kurie turėtų palaikyti ir didinti jų motyvaciją:

Individualizuotas skatinimas.

Laimėjimo jausmo palaikymas.

Grįžtamasis ryšys.

Adekvatus darbo krūvis.

Santykiai kolektyve.

Filed under: Straipsniai   |  Leave a Comment
Žymos:darbas, efektyviai, kolektyvas, komanda, motyvacija, motyvai, motyvavimas, pranašumas, skatinimas, vadovas