Savęs motyvavimas

15Lap09

motyvavimas

Dažnai atsiduriame situacijoje, kai mūsų norai ir jėgos daryti ką nors dingsta. Viskas atrodo beprasmiška, neįdomu, sunku, beviltiška… Ką daryti tuomet?

Ar ir toliau nieko neveikti ir graužtis dėl to (bet vis tiek tiek nieko nedaryti), ar stengtis save priversti daryti ir dėl to jaustis labai nelaimingu?

Yra trečia alternatyva. Ir ji ko gero pati racionaliausia ir optimaliausia. Reikalaujanti mažiausiai fizinių pastangų ir visiškai neskausminga. Tai savęs motyvavimas.

Motyvavimas – valdymo proceso dalis, reiškianti poveikio žmonių elgesiui darymą. Jis pagrįstas žiniomis apie tai, “kas verčia žmones tiksėti”. Ir motyvacija, ir motyvavimas nagrinėja sąmoningo žmogaus elgesio skalę kažkur tarp dviejų kraštutinumų: 1) refleksai, kaip čiaudėjimas ar mirksėjimas; 2) atsiradę įpročiai, kaip dantų valymas ar rašymo stilius. (James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. (2006). Vadyba. Vilnius: Poligrafija ir informatika)

Save motyvuoti galite dvejomis emocijomis. Pasitenkinimo ir sukrėtimo. Pabandysiu plačiau aptarti kiekvieną.

Pasitenkinimo emocija

Įsivaizduokite situaciją, kai Jums įmonės vadovas liepia parašyti mėnesinę firmos veiklos ataskaitą. Darbas sunkus ir nuobodus. Reikia analizuoti daug rodiklių, daryti išvadas ir t.t. O Jums visiškai nekyla rankos net prisiliesti prie popierių, tingite, darbą vis atidėliojate, surandate kitos veiklos, kad tik nereiktų rašyti. Duotas laikas bėga į pabaigą ir Jus pradeda kankinti nerimas, kad nespėsite. Nuotaika krenta ir emocinis stabilumas praranda pusiausvyrą. Tada Jūs pagalvokite, kokią tiesioginę naudą Jums duos atliktas darbas. Jūs būsite pagirtas, Jūsų vadovas Jus laimingas, kolegų akyse atrodysite patikimas, atsakingas žmogus. Dings nerimas, atsiras pasitenkinimas, ramybė, galėsite atsipūsti. Jausite pasididžiavimą, naujų jėgų antplūdį. Tai pasitenkinimo emocijos. Už atliktą darbą tikriausiai negausite jokio konkretaus ir apčiuopiamo atlygio, jokios materialios naudos. Viskas remiasi emocijomis ir pasitenkinimu. Šis būdas tinka tiems, kurie mėgsta būti nugalėtojais, lyderiais. Kurie trokšta garbės, įvertinimo, dėmesio…

Sukrėtimo emocija

Turbūt kiekvienas esame patekęs į situaciją, kai studijų metu už kelių dienų nusimato koliokviumas, o Jūs sėdite namie, šalia pasidėję didelę krūvą konspektų ir įsijungę televizorių žiūrite kokią nors gyvenimo būdo laidą apie sėkmingus ir turtingus žmones, ir galvojate: “Kokie jie laimingi, tiek daug pasiekė, dabar gali sau leisti mėgautis gyvenimu ir nieko daugiau neveikti, o aš turiu sėdėti prie knygų ir kalti sausą informaciją”. Jūs pastatote save į nuskriausto, bejėgio pusę ir verkšlenate dėl to, tačiau nieko nedarote, kad situacija pasikeistų Jūsų naudai. Konspektai net nepajudinti, o laikas iki atsiskaitymo tirpsta. Tada sukrėskite save. Pagalvokite ką Jūs prarasite neišlaikę arba prastai išlaikę koliokviumą, egzaminą ar kokį kitą atsiskaitymą. Pirmiausia Jums dings nuotaika, pasitikėjimas savimi. Draugų akyse atrodysite menkysta, nevykėliu. Dėstytojai išpeiks Jus. O blogiausia – Jūsų laukia perlaikymas. O tai dar vienas analogiškas scenarijus, kai kankinsitės prie knygų, vėl savo brangų laiką su draugais turėsite aukoti mokymuisi. O jei ir vėl neišlaikysite? Skola? Mokėsite didelius pinigus už savo neveiklumą, tinginystę. O skola – vienas žingsnelis prie išmetimo iš universiteto… Ar Jūs to norite?

Taigi, bandydami save motyvuoti galite eiti dviem keliais. Mintyse sukurti pozityvų vaizdą, ką gausite padarę darbą, arba sukrėsti save įsivaizduodami potencialią nesėkmę, jeigu Jūs to darbo nepadarysite. Iš praktikos galima teigti, kad antras būdas populiaresnis ir efektyvesnis. Visi bijome pralaimėti, bijome papulti į nepatogią situaciją, bijome prarasti savo komforto zoną. Šie du būdai yra absoliučiai prieštaringi, bet kokios skirtingos mūsų sielos…

Kokį būdą pasirinksite – tai tik Jūsų reikalas ir nebūtina jo pasakoti visiems. Tuo labiau nepasakokite kitiems savo  minties, emocijos, su kuria bandote motyvuoti save. Nes tada ji praras savo vertę. Tai turi būti svarbu tik Jums. Tad sėkmės einant gyvenimo keliu ir siekiant aukštų tikslų nesustojant ir nenuleidžiant rankų. Viskas yra įmanoma ir viskas yra Jūsų jėgoms!



2 Responses to “Savęs motyvavimas”

  1. 1 Justina

    Artima tema. Gerai, kad moki save motyvuoti ir padedi tai daryti kitiems, tai isties padeda. Faktas, kad niekas neateina savaime. Bent jau nieko gero. Viska reikia pasiimti paciam. As manau, kad pati didziausia motyvacija yra didziulis noras pasiekti kazkokio tikslo. Tuomet net prisiverst nereikia, imi ir veiki. :) o kai noro nera, man asmeniskai jokia motyvacija nepadeda..
    Gerai, kad kalbi tokiomis temomis!


Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


Follow

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.