Mylėkime!
Ir dar viena diena – Tai tarsi saulės laikrodis, Lyg vieniša daina, Pavargę mes jos laikomės, Pavargę mes užmiegame, Pavargę atsibundame. Ir šaukiame per miegą, – Gyvenimo pagunda! Sapnuojame kas laumes, kas gyvates. Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką Praradęs… Mes einam nematydami veidų, Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų. Neturim laiko niekam, – Užtenka vien tik nevilčiai… Pasiimam sau viską, – Kitam palikt nereikia! Po viso šito stebimės, Kodėl sapnuojam klaikiai? Pabuskim, na pabuskim pagaliau, Juk reikia ir gyventi, Ne vien tik egzistuoti. Pradėsim skirti mes spalvas Ir šypseną nors vieną dovanosim Viens kitam, O retsykiais ir ašarą nubrauksim… Gyvenkim! Pakilkim iš tušcios, pilkos Kasdienybės… Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim! Sapnuose statykim svajonių pilis! Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas, Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko: Tai? Meilė!
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: kasdienybė, košmarai, meilė, neviltis, pabuskim, pavargę, siela, šypsotis
Kalėdų mugė
No Responses Yet to “Mylėkime!”