Juoda tuštuma

01Bir09

tustuma

Mane įkvepia mėnulis. Tas kurio nesimato, tiksliau tamsioji jo pusė. Ką jis slepia? Jis tamsus ir šaltas. Ir naktį gąsdina mane. Nakties gamta tyliai šnabžda: “Jis vienišas, kaip vienišas žmogus. Vieniša bus ir jo kapo vieta.”

Pasaulį palietė tuštuma. Auksiniai stabai mus veda į pražūtį. Jie kuria taisykles, dogmas. Net mirusius pradėjom slėpti nuo akių, deginti, kad niekada netektų jų dar kartą pamatyti. Aš irgi noriu būti sudegintas, kad nepalikčiau jokio prisiminimo. Barbarai prisilietė prie mūsų sielų, jie veda į pražūtį, o jų sąjungininkas – mėnulis!

Juodi medžių siluetai. Jų šakos siekia apkabinti mus.O įžūlūs varnai bučiuoja akis. Aš atsiduosiu. Netekęs akių nematysiu to siaubo. Bet išgirdęs klykiančių žmonių balsus aš nepasiduodu, kovoju. Kova su vaiduokliais, oligarchais, monopolistais, paklydusiomis dvasiomis. Jie kuria tuštumą, atima iš mūsų tikėjimą, daro bedvasiais, besieliais. Mes kaip vudu lėlės, marionetės, tampomos už virvučių ir kenčiančios adatų dūrius.

Angelai demono akimis laukia mūsų, kol palūšim. Tada jie galės paragauti mūsų kraujo.

Kas mums svarbu? Ar dar liko bent kas? Kraupi sistema, bet kovoti su ja reikia.

Išnykit baisūs demonai! Raganiai ir velniai! Blogio sėklos nešėjai! Jų kerai ir nuodai apsėdo mus, mes niekas – juoda tuštuma…

Kas liko svarbu?

P.S.

Apie nudvasintą šiuolaikinę visuomenę, tuščias sielas, praradusias visas vertybes.

Vienišumas. Interaktyvus bendravimas. Puikybė. Tuštybė. Net šventės prarado savo dvasią. Pirkimas. Pirkimas. Pirkimas. Begalinė pasiūla. Savanaudiškumas. Butaforija. Prabangos prekės. Socialinis nuosmukis. Dvasinis praradimas. Melas. Valdžios troškimas. Kaukės.

Mūsų visų galvos po giljotina: