The secret

25Jun09

Sustokite akimirkai ir apsidairykite. Jus supa meilė ir gėris. Atsiduokite tam ir tapsite laimingesniais…



roze

Meilė… tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia… tai raudono vyno taurė, užkandant bučiniu… tai netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles nekeistum… tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos… tai noras stebėti mylimą žmogų valandų valandas… tai noras nubudus įsitikinti, kad tu vis dar šalia… tai noras kartoti MYLIU ir bučiuoti… tai jausmas, be kurio pasaulis praranda spalvas… Kiek kainuoja tavo meilė, tavo džiaugsmas, šypsena…? Kiek kainuoja tavo baimė, tavo skausmas ir aistra…? Aš norėčiau tai nupirkti, kad pamirštum Tu liūdėti… Aš nupirkčiau tavo širdį, kad ji plaktų tik mums dviems… Atiduok man savo sielą, atiduosiu tau save… Dovanok man savo aistrą ir aš geisiu tik TAVĘS… Noriu, kad beprotiškai mylėtum tik mane, kad ta meilė būtų pats gražiausias jausmas pasaulyje, kad tai būtų ypatinga ir neapsakomai gražu bei tyra… Kiekvieną vakarą aš noriu bučiuoti tave, kiekvieną naktį noriu švelniai su tavimi mylėtis… Noriu, kad liestum mano kūną, o aš tavo… Kad aistros sūkuryje susilietumėme į vieną kūną… Kad mūsų širdys pradėtų plakti vienu ritmu, kad gyventume dėl vienas kito… Noriu, kad tik man priklausytų tavo siela… savąją atiduosiu tik tau. Padovanok man savo meilę… ir lūpų bučinį kartu, padovanok man save visą, padovanok man savo meilės naktį, pripildytą saldžios aistros, kad širdis imtų plakti ir nepavargtų niekados… Man trūksta tavo rankų švelnių, tavo lūpų saldžių, tavo kūno šilumos… Man nereikia Atlantidos turtų… Trokštu tik tavo meilės amžinos… Romantiškos vakarienės žvakių šviesoje ant daugiaaukščio namo stogo. Po raudono vyno taurės, žiūrint į saulėlydį apsikeisti bučiniais… O sulaukus vidurnakčio – padovanoti pačią gražiausią žvaigždę tik Tau!


tv

“Televizorius yra mano ganytojas-

Pasotinsiu savo akis.

Jis paguldo mane į minkštą krėslą,

Veda mane prie tekančių vaizdų.

Jis užpildo tuštumą sieloj,

Aš sugeriu neteisybę ir smurtą į save. Continue reading ‘Odė televizoriui’


iliuzija

Sėdžiu vakare, šviečia jauki šviesa, dainuoja Andrea Boccelli, ramu ir gera… Purškiantis birželio dienų lietutis pakeitė saulės blyksnius iš už debesies, ir nedrąsi artėjančių permainų vaivorykštė it paskutinė kvaila iliuzija ištirpo miglose. Liūdesys baigėsi.

Esu laimingas. Nelaimėjau milijono, niekas nepadovanojo namo, automobilio, versle irgi ypatingų pokyčių nėra. Tačiau visgi šiuo metu nerastum labiau švytinčio už mane. Atrodo, kiek nedaug žmogui reikia. Nors gal kaip tik, čia pats didžiausias lobis – meilė, kurią sunkiausia rasti. Mhm, kas yra meilė? Nežinau, tikrai nežinau. Continue reading ‘Kvaila iliuzija’


Bach – Toccata et fugue BWV 565 – Nuostabus kūrinys ir nuostabūs vargonai :)


Mylėkime!

10Jun09

spalvos

Ir dar viena diena – Tai tarsi saulės laikrodis, Lyg vieniša daina, Pavargę mes jos laikomės, Pavargę mes užmiegame, Pavargę atsibundame. Ir šaukiame per miegą, – Gyvenimo pagunda! Sapnuojame kas laumes, kas gyvates. Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką Praradęs… Mes einam nematydami veidų, Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų. Neturim laiko niekam, – Užtenka vien tik nevilčiai… Pasiimam sau viską, – Kitam palikt nereikia! Po viso šito stebimės, Kodėl sapnuojam klaikiai? Pabuskim, na pabuskim pagaliau, Juk reikia ir gyventi, Ne vien tik egzistuoti. Pradėsim skirti mes spalvas Ir šypseną nors vieną dovanosim Viens kitam, O retsykiais ir ašarą nubrauksim… Gyvenkim! Pakilkim iš tušcios, pilkos Kasdienybės… Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim! Sapnuose statykim svajonių pilis! Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas, Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko: Tai? Meilė!


tyla

Ir iš tikro žmones galiausiai suriša ne tai, kas pasakyta, bet tai, kas perduota tyloje: vos jaučiamu prisilietimu, rankos paspaudimu, akių žvilgsniu arba nors pačiu buvimu šalia vienas kito. Tyla taip pat turi metafizinės jungiamosios galios – net dar didesnės negu žodis. Ji nesudaiktina srovenančios mūsų būties kaip žodis. Ji leidžia jai tekėti į kitą tiesiog, nepaversdama jos jokia objektyvizacija ir jokiu kūriniu. Tuo būdu tyloje dvi būtys susitinka kuo arčiausiai, ir žmogaus noras būti drauge čia įvyksta kuo giliausiai. Tylėjimas yra tiesioginis žmogiškasis bendravimas. Todėl kiekvieną didžią mūsų gyvenimo valandą mes nutylame, nes mes norime tuomet būti kuo arčiausiai.


friends

“Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Aš jau buvau triušio kapu ir krepšinio lanku garaže, agurkų lysve, slyvų krūmais ir pelargonijomis, po kurias ropojo skruzdėlės. Aš žingsniavau per akmenis ir paslaptingą cisterną, rūkstančią žolę ir stalo tenisą pusrūsyje. Aš buvau tvoros kuoliuku, lova klevo stalčiais, kuriais naudojausi kartu su broliais, šunimi Sendi, kuris šoko. Buvo lengva rasti draugą. Mes karstėmės medžiais, iš žolės statėm palapines, gaudėm gyvates ir – svajojom be galo.
Ar tu būsi mano draugu? Continue reading ‘Ar tu būsi mano draugu?’


mergaite

Pasiklydusi svajonėse maža mergaitė bėgo per rasotą pievą su begale žiedų ir drugelių. Ji nežinojo, kas yra meilė ir neapykanta, pasitikėjimas ir išdavystė, kilimas ir nuopuolis, džiaugsmas ir liūdesys, jai nereikia slėptis, jai nereikia būti kitokiai, nei ji yra. Jos gyvenimas-bėgimas. Ji tik bėga, bėga, bėga. Jos žingsniams atitaria vėjas, lietus, saulė. visas pasaulis. visa visata. Juk ji maža mergaitė, pasiklydusi svajonėse. ji nepažįsta žmonių, nepažįsta žodžių, nepažįsta savęs. Ji net nežino, kad yra maža mergaitė. Ji tik bėga. Bėga. Bėga. Bėga ne nuo kitų ir ne nuo savęs, ne nuo vėjo ir ne nuo lietaus. Ji bėga be tikslo ir be prasmės. Jos niekas nestumia, jai niekas neliepia bėgti-tai įprotis, vidinis postūmis, instinktas. Ji to niekur neišmoko, niekas jai neparodė… ji buvo tokia ir bus. Maža mergaitė pasiklydusi svajonėse. Diena keičia naktį. Naktis keičia dieną. Saulė kyla ir leidžiasi, o ji bėga… bėga per gyvenimą, per svajones, per pievą.


internet

“XXI amžiaus vamzdeliais ir laidais srūva senovinis, pirmapradis, šventas ir labai juokingas – kažkas.
… Neaprėpiamos daugybės šio bendravimo gijų pradžioje ir pabaigoje yra žmogus…
Aistringas žmonių troškimas turėti interneto ryšį byloja apie didžiulį ilgesį, kuris tegali būti dvasinis. Tas ilgesys rodo, kad kažko trūksta mūsų gyvenime. Trūksta… žmogaus, jo balso. Potraukis įsijungti į tinklą – tai noras atgauti savo balsą.”


stalciai

Šiuolaikinė visuomenė, pilki bedvasiai kūnai yra sistemingai surikiuoti į stalčiukus.

Mūsų gyvenimas pilnas tabu. Mes elgiamės ir net mąstom pagal tam tikras taisykles, normas, primestą valią, dogmas.

Pvz.: visuomenė į neįsipareigojančius vyro ir moters santykius žiūri labai neigiamai. Vyrams lengviau – jie vadinami donžuanais, mergišiais ir pan… O kokie epitetai lydi moteris? Negerbianti savęs kekšė, prostitutė, kalė. Jos iš karto papuola į juoduosius sąrašus ir yra engiamos, nuvertinamos. Continue reading ‘Neįdėk manęs į stalčių!’


Juoda tuštuma

01Jun09

tustuma

Mane įkvepia mėnulis. Tas kurio nesimato, tiksliau tamsioji jo pusė. Ką jis slepia? Jis tamsus ir šaltas. Ir naktį gąsdina mane. Nakties gamta tyliai šnabžda: “Jis vienišas, kaip vienišas žmogus. Vieniša bus ir jo kapo vieta.”

Pasaulį palietė tuštuma. Auksiniai stabai mus veda į pražūtį. Continue reading ‘Juoda tuštuma’


kartu

Vieną šiltą popietę, žiūrėdamas pro langą į skubančius žmones aš pagalvojau: Ko trūksta, kad būtume laimingi? Kad kiekvieną akimirką justume ilgalaikę laimę?

Nusipirkę naują automobilį, persikėlę į naują, erdvesnį namą, įsigiję naminį gyvūnėlį, aplankę senus draugus, išvažiavę pailsėti prie jūros, nardydami Kaimanų salose, padarydami gerą darbą, gavę gimtadienio dovaną mes jaučiamės laimingi. Bet ar ilgam? Kol išblėsta pirmas įspūdis, kol apsiprantame su situacija ir kol vėl nepradedame kažko norėti ir laukti. Continue reading ‘Laukimas, norai ir meilė’


paieskos

Apsuptas nakties ir pripildytas nerimastingos tylos… Jau aušta, girdėti prabudusių paukščių giesmės, į darbą besiruošiančių žmonių bruzdesys… Visi bunda, o aš negaliu užmigti. Mintys ir jausmai sukasi galvoje, kurie verčia mane budėti, kaip nakties sargybinį. Viskas aplinkui tarsi viena didelė Aukščiausiojo nupiešta dėlionė, mozaika… Viskas sustyguota, kiekvienas žino savo vietą – absurdiška harmonija. Continue reading ‘Rytinis išgyvenimas’


Kaip dažnai tenka išgirsti žodžius “Aš noriu mesti rūkyti”. Bet niekas nesiima priemonių. Sako, kuo daugiau kalbi apie tai, tuo sunkiau darosi mesti. Bet iš tikrųjų atsikratyti cigarečių yra labai lengva.

Dažnai, mesdami rūkyti Jūs pasikliaunate savo valia ir atsikratyti rūkymo būna velniškai sunku. Kas stipresnė: ar valia ar pasąmonė? Manau, kad pasąmonė. Vadinasi, norėdami pasiekti stulbinančių rezultatų, pakeiskite savo mąstymą, taikykite pasąmonės, o ne valios metodą.

Continue reading ‘Meskite rūkyti! Greitai ir lengvai!’


Ar Jūs kada nors susimąstėte, kiek daug nežinote apie savo vaiką? Juk kuo daugiau žinosite, tuo daugiau galėsite jam padėti, mokėsite bendrauti, skatinsite… Jeigu manote, kad žinote viską, pabandykite sau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus. Patikėkite manim, konkrečiai, be abejonių ir dvejonių atsakysite tik į 40% – 50% klausimų. Atsakinėdami remkitės ne savo nuomone, bet pažvelkite į situaciją vaiko akimis. Jums gali atrodyti vienaip, o vaikui visiškai kitaip. Dėl to ir kyla patys didžiausi nesusipratimai.

Continue reading ‘Ar Jūs pažįstate savo vaiką?’


Ar mokykloje mes išmokstame tikrai to, kas mums bus naudinga gyvenime?

Japonai, prakeikdami sako: “Kad tu gyventum permainų laikotarpiu”. Permainų laikai – tai daug galimybių, tačiau mažai stabilumo ir žinomybės. Permainų laikotarpis tikrai sunkus išbandymas švietimo sistemai, nes kuriami nauji stereotipai, naujos vertybės, nauji mokymosi metodai ir t.t. Niekas nežino, kaip bus ateityje, ar sistema sugebės novatoriškai ir koja kojon žengti kartu su mūsų vaikais. Nepretenduodamas į žinovus, noriu pasvarstyti, ko iš tikrųjų reikėtų mokytis šiame 21 amžiuje.

Continue reading ‘Ar mokykla moko to, ko iš tikrųjų reikia?’


Kaip bebūtų keista, skaitinėdamas apie žmogaus galimybes, tikslus ir kitus mane dominančius dalykus radau labai įspūdingą eilėraštį apie užsispyrimą ir atkaklumą. Yra parašyta daug eilėraščių, tačiau šis kitoks, šis gali pakeisti Jūsų gyvenimą.

Continue reading ‘Eilėraštis apie užsispyrimą ir atkaklumą’


Sako, tikras draugas tas, kuris tave išklauso, tave supranta, paguodžia, užjaučia, pasidalina savo džiaugsmu su tavimi, pasiima tavo liūdesio dalelę ir liūdės kartu su tavimi, kuris tau padės bet kuriuo paros metu, kuris pasiryžęs už tave paaukoti net gyvybę. Tikras draugas turi būti supratingas, ištikimas ir ištikus nelaimei padėti… Imu tada skaičiuoti “tikrus draugus” ant rankos pirštų, tačiau jų neprireikia. Kodėl?

Continue reading ‘Ar tu tikras mano draugas?’