Vieno Škotijos miesto, pusantro šimto tūkstančio gyventojų turinčio Dundee taryba lapkričio pradžioje nutarė, jog šv. Kalėdos turi tapti tik „žiemos šviesų naktimi“, o iš pačios šventės turėtų būti pašalinti visi krikščioniški simboliai. Toks sprendimas buvo grindžiamas noru, kad tai būtų visų šventė, ir krikščionys jos nesisavintų. Miestelėnai pasipriešino, ir sprendimas buvo pakeistas. Taigi, tiek Škotijoje, tiek daugumoje kitų pasaulio valstybių gruodžio pabaigoje ir toliau skamba Kalėdų giesmės, rengiamos prakartėlės ir girdimas palinkėjimas „linksmų Šventų Kalėdų“.
Tiesa, sunku pasakyti – kiek ši šventė vis dar gimsta prakartėlėje, o ne prekybų centruose. Ar jos pagrindinis herojus vis dar trapus kūdikis, o ne prabangus „Coca Cola“ karavanas, ar dovanų krepšį sunkiai pavelkantis Kalėdų Senelis? Continue reading ‘Išganytojo gimimas ar žiemos šviesų šventė?’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: beprasmybė, iliuzijų pasaulis, Išganutojas, Jėzus, Kalėdaitis, Kalėdos, Kūčios, trapumas, viltis, žvaigždės
Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.
Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu ir pan.
Ar pastebėjote kas per Kalėdas būna labiausiai pasipuošę? Taip, teisingai. Didieji prekybos centrai. Šiuolaikinė Kalėdų dvasia įgauna naują prasmę – tai vartotojiškumas, dovanų pirkimo karštinė, pergrūsti prekybos centrai. Skubantys ir susirūpinę žmonės, dvasiškumo netenkantis jaunimas, visas vertybes ir tradicijas lengva ranka barstantis į šonus. Continue reading ‘Kalėdos – dovanų pirkimo apokalipsė’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: apokalipsė, buying, Christmas, dovanos, dvasia, gifts, Jesus buy, Kalėdos, pirkimas, treileris, vartotojiškumas, šeima
Per 2001 rugsėjo 11 teroristų ataką New York ir Washington miestuose, beveik pusė milijono žinučių nepasiekė adresatų. Trumpųjų pranešimų paslaugas teikianti įmonė USA Mobility teigia, kad gedimas buvo suplanuotas.
Tekstinių žinučių gaviklius paprastai turi asmenys, einantys atsakingas pareigas. Žinutės archyve surikiuotos pagal grupes nuo Pentagono, FTB, FEMA ir Niujorko Policijos Departamento informacijos apsikeitimo, iki Pasaulinio Prekybos Centro investicinių bankų kompiuterinių tarnybinių stočių klaidų.
Tekstinės žinutės iš vyriausybės pareigūnų staiga atskleidė, kad jie žinojo apie galimą išpuolį ir kokiu laiku minučių tikslumu bokštai bus sugriauti. Tai yra ganėtinai sukrečianti ir smerkianti medžiaga. Continue reading ‘WikiLeaks išplatinio 573.000 žinučių, 2001 11 09 d. Amerikoje nepasiekusių adresatų’
Filed under: Straipsniai | 1 Comment
Tags: rugsėjo 11, Amerika, Pentagonas, žinutės, karas, wikileaks, JAV, terorist, FBI, FEMA, 09.11
Motyvacija – pagrindinė sėkmingos organizacijos vadovavimo sąlyga,- teigia I. Baranauskienė, – Šiais laikais, kai viskas nuolat keičiasi: situacija rinkoje, įmonių struktūra, technologijos, keičiasi ir vadovams keliami reikalavimai – gebėti vadovauti vykstant nepaliaujamoms permainoms. Kiekvienas organizacijos vadovas, siekiantis sėkmingos verslo veiklos, turi išmanyti vadovavimo stilius ir gebėti juos taikysi skirtingose situacijose. Kokį vadovavimo stilių pasirinkti, nulemia vadovaujamos komandos žmonių sugebėjimai, patirtis ir motyvacija. Vadovas turi gebėti įžvelgti, koks yra pavaldinių lygis, ir teisingai pasirinkti vadovavimo stilių. Priešingu atveju, vadovas gali ne tik nesuvaldyti komandos, bet ir prarasti darbuotojus. Iš kitos pusės, daugelis vadovų dirbdami su žmonėmis taiko vienus elementus iš vieno stiliaus, kitus – iš kito. Continue reading ‘Darbuotojų motyvacija kaip organizacijos konkurencinio pranašumo veiksnys’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: darbas, efektyviai, kolektyvas, komanda, motyvacija, motyvai, motyvavimas, pranašumas, skatinimas, vadovas
Savęs motyvavimas
Dažnai atsiduriame situacijoje, kai mūsų norai ir jėgos daryti ką nors dingsta. Viskas atrodo beprasmiška, neįdomu, sunku, beviltiška… Ką daryti tuomet?
Ar ir toliau nieko neveikti ir graužtis dėl to (bet vis tiek tiek nieko nedaryti), ar stengtis save priversti daryti ir dėl to jaustis labai nelaimingu?
Yra trečia alternatyva. Ir ji ko gero pati racionaliausia ir optimaliausia. Reikalaujanti mažiausiai fizinių pastangų ir visiškai neskausminga. Tai savęs motyvavimas.
Motyvavimas – valdymo proceso dalis, reiškianti poveikio žmonių elgesiui darymą. Jis pagrįstas žiniomis apie tai, “kas verčia žmones tiksėti”. Ir motyvacija, ir motyvavimas nagrinėja sąmoningo žmogaus elgesio skalę kažkur tarp dviejų kraštutinumų: 1) refleksai, kaip čiaudėjimas ar mirksėjimas; 2) atsiradę įpročiai, kaip dantų valymas ar rašymo stilius. (James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. (2006). Vadyba. Vilnius: Poligrafija ir informatika)
Save motyvuoti galite dvejomis emocijomis. Pasitenkinimo ir sukrėtimo. Pabandysiu plačiau aptarti kiekvieną. Continue reading ‘Savęs motyvavimas’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: emocija, kolegos, koliokviumas, motyvacija, motyvavimas, pasitenkinimas, studijos, sukrėtimas, vadovas, vadyba
I came for you
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: Dievas, God, tikėjimas, viltis
“Visiems reikia siekti ne tik tobulinti sugebėjimus, bet ir asmenybę, būti ne tik protingiems, bet ir teisingiems. Galima sakyti, kad toks yra visų gyvenimo tikslas, prasmė, nes mūsų gyvenimas viso labo yra procesas, kurio metu turime kelti savo žmogiškumą.
Ir ką gi reiškia “keisti širdį”? Tai nėra toks sunkus dalykas, kaip nušvitimo, kitaip tariant, aukščiausios gėrio būklės, siekimas. Manau, kad tai yra siekimas minti bent kiek geresne širdimi už tą, kurią įgijome gimę. Continue reading ‘Gyvenimo tikslas – “keisti širdį”’
Filed under: Straipsniai | 1 Comment
Tags: ego, gimimas, gyvenimas, nesavanaudiškumas, paslaugumas, tikslas, širdis, žmogus
Laikas
Laiko pojūtis svyruoja keičiantis proto būsenai. Kai mes esame laimingi, laikas prabėga greitai… Kai kenčiame – laikas darosi labai ilgas. Kuo stipresnis Jūsų noras, kad laikas praeitų greitai, tuo lėčiau, atrodo, jis slenka. Laiko suvokimas yra skirtingas laimės ir liūdesio būsenose.
Ar būnant laimingu, mums visada užteks laiko svarbiems darbams?
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: laikas, laimė, pojūtis, suvokimas
Karti tiesa apie alų
Alaus gaminimo ir be jokios abejonės vartojimo tradicijos Lietuvoje viena už kitą gilesnės. Lietuviai, save vadinantys krepšinio šalies piliečiais, nuo šio alkoholinio gėrimo neatsieja ne tik pamėgtos sporto šakos, bet ir įvairių švenčių, o daugelis net ir kasdienybės. Vasaros sezono metu regis dėl visai nekaltos priežasties, kaip sakoma, – noro „atsigaivinti“, iš parduotuvių lentynų alus tiesiog dėžėmis iššluojamas.
Nors alus žinomas jau seniai, o apynys visoje Europoje kultivuojamas daugiau nei 1000 metų, iki šiol nėra visiškai aišku, kaip šis „gėrimas“ veikia žmogaus organizmą. Continue reading ‘Karti tiesa apie alų’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: alaus pilvas, alus, apynys, beer, degradacija, degtinė, grėsmė, priklausomybė
The secret
Sustokite akimirkai ir apsidairykite. Jus supa meilė ir gėris. Atsiduokite tam ir tapsite laimingesniais…
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: gražus, gyvenimas, paslaptis, power
Muzika širdžiai 2
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: beautiful, graži daina, paprastumas, real
Kiek kainuoja meilė?
Meilė… tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia… tai raudono vyno taurė, užkandant bučiniu… tai netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles nekeistum… tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos… tai noras stebėti mylimą žmogų valandų valandas… tai noras nubudus įsitikinti, kad tu vis dar šalia… tai noras kartoti MYLIU ir bučiuoti… tai jausmas, be kurio pasaulis praranda spalvas… Kiek kainuoja tavo meilė, tavo džiaugsmas, šypsena…? Kiek kainuoja tavo baimė, tavo skausmas ir aistra…? Aš norėčiau tai nupirkti, kad pamirštum Tu liūdėti… Aš nupirkčiau tavo širdį, kad ji plaktų tik mums dviems… Atiduok man savo sielą, atiduosiu tau save… Dovanok man savo aistrą ir aš geisiu tik TAVĘS… Noriu, kad beprotiškai mylėtum tik mane, kad ta meilė būtų pats gražiausias jausmas pasaulyje, kad tai būtų ypatinga ir neapsakomai gražu bei tyra… Kiekvieną vakarą aš noriu bučiuoti tave, kiekvieną naktį noriu švelniai su tavimi mylėtis… Noriu, kad liestum mano kūną, o aš tavo… Kad aistros sūkuryje susilietumėme į vieną kūną… Kad mūsų širdys pradėtų plakti vienu ritmu, kad gyventume dėl vienas kito… Noriu, kad tik man priklausytų tavo siela… savąją atiduosiu tik tau. Padovanok man savo meilę… ir lūpų bučinį kartu, padovanok man save visą, padovanok man savo meilės naktį, pripildytą saldžios aistros, kad širdis imtų plakti ir nepavargtų niekados… Man trūksta tavo rankų švelnių, tavo lūpų saldžių, tavo kūno šilumos… Man nereikia Atlantidos turtų… Trokštu tik tavo meilės amžinos… Romantiškos vakarienės žvakių šviesoje ant daugiaaukščio namo stogo. Po raudono vyno taurės, žiūrint į saulėlydį apsikeisti bučiniais… O sulaukus vidurnakčio – padovanoti pačią gražiausią žvaigždę tik Tau!
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Odė televizoriui
“Televizorius yra mano ganytojas-
Pasotinsiu savo akis.
Jis paguldo mane į minkštą krėslą,
Veda mane prie tekančių vaizdų.
Jis užpildo tuštumą sieloj,
Aš sugeriu neteisybę ir smurtą į save. Continue reading ‘Odė televizoriui’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: ganytojas, krėslas, politika, televizorius, tuštybė, vaizdai
Kvaila iliuzija
Sėdžiu vakare, šviečia jauki šviesa, dainuoja Andrea Boccelli, ramu ir gera… Purškiantis birželio dienų lietutis pakeitė saulės blyksnius iš už debesies, ir nedrąsi artėjančių permainų vaivorykštė it paskutinė kvaila iliuzija ištirpo miglose. Liūdesys baigėsi.
Esu laimingas. Nelaimėjau milijono, niekas nepadovanojo namo, automobilio, versle irgi ypatingų pokyčių nėra. Tačiau visgi šiuo metu nerastum labiau švytinčio už mane. Atrodo, kiek nedaug žmogui reikia. Nors gal kaip tik, čia pats didžiausias lobis – meilė, kurią sunkiausia rasti. Mhm, kas yra meilė? Nežinau, tikrai nežinau. Continue reading ‘Kvaila iliuzija’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: akys, iliuzija, laimė, liūdesys, meilė, pasiteisinimas, vaivorykštė, žodžiai
Muzika širdžiai
Bach – Toccata et fugue BWV 565 – Nuostabus kūrinys ir nuostabūs vargonai 
Filed under: Straipsniai | 1 Comment
Tags: muzika, vargonai, širdis
Mylėkime!
Ir dar viena diena – Tai tarsi saulės laikrodis, Lyg vieniša daina, Pavargę mes jos laikomės, Pavargę mes užmiegame, Pavargę atsibundame. Ir šaukiame per miegą, – Gyvenimo pagunda! Sapnuojame kas laumes, kas gyvates. Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką Praradęs… Mes einam nematydami veidų, Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų. Neturim laiko niekam, – Užtenka vien tik nevilčiai… Pasiimam sau viską, – Kitam palikt nereikia! Po viso šito stebimės, Kodėl sapnuojam klaikiai? Pabuskim, na pabuskim pagaliau, Juk reikia ir gyventi, Ne vien tik egzistuoti. Pradėsim skirti mes spalvas Ir šypseną nors vieną dovanosim Viens kitam, O retsykiais ir ašarą nubrauksim… Gyvenkim! Pakilkim iš tušcios, pilkos Kasdienybės… Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim! Sapnuose statykim svajonių pilis! Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas, Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko: Tai? Meilė!
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: kasdienybė, košmarai, meilė, neviltis, pabuskim, pavargę, siela, šypsotis
Tyla suveda arčiausiai
Ir iš tikro žmones galiausiai suriša ne tai, kas pasakyta, bet tai, kas perduota tyloje: vos jaučiamu prisilietimu, rankos paspaudimu, akių žvilgsniu arba nors pačiu buvimu šalia vienas kito. Tyla taip pat turi metafizinės jungiamosios galios – net dar didesnės negu žodis. Ji nesudaiktina srovenančios mūsų būties kaip žodis. Ji leidžia jai tekėti į kitą tiesiog, nepaversdama jos jokia objektyvizacija ir jokiu kūriniu. Tuo būdu tyloje dvi būtys susitinka kuo arčiausiai, ir žmogaus noras būti drauge čia įvyksta kuo giliausiai. Tylėjimas yra tiesioginis žmogiškasis bendravimas. Todėl kiekvieną didžią mūsų gyvenimo valandą mes nutylame, nes mes norime tuomet būti kuo arčiausiai.
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: būtis, kūrinys, objektyvizacija, prisilietimas, tyla, žmonės, žvilgsnis
Ar tu būsi mano draugu?
“Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Aš jau buvau triušio kapu ir krepšinio lanku garaže, agurkų lysve, slyvų krūmais ir pelargonijomis, po kurias ropojo skruzdėlės. Aš žingsniavau per akmenis ir paslaptingą cisterną, rūkstančią žolę ir stalo tenisą pusrūsyje. Aš buvau tvoros kuoliuku, lova klevo stalčiais, kuriais naudojausi kartu su broliais, šunimi Sendi, kuris šoko. Buvo lengva rasti draugą. Mes karstėmės medžiais, iš žolės statėm palapines, gaudėm gyvates ir – svajojom be galo.
Ar tu būsi mano draugu? Continue reading ‘Ar tu būsi mano draugu?’
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: apsikabinti, bijoti, draugas, kas aš esu, vaikystė, vienišas
Sustokite akimirkai!
Pasiklydusi svajonėse maža mergaitė bėgo per rasotą pievą su begale žiedų ir drugelių. Ji nežinojo, kas yra meilė ir neapykanta, pasitikėjimas ir išdavystė, kilimas ir nuopuolis, džiaugsmas ir liūdesys, jai nereikia slėptis, jai nereikia būti kitokiai, nei ji yra. Jos gyvenimas-bėgimas. Ji tik bėga, bėga, bėga. Jos žingsniams atitaria vėjas, lietus, saulė. visas pasaulis. visa visata. Juk ji maža mergaitė, pasiklydusi svajonėse. ji nepažįsta žmonių, nepažįsta žodžių, nepažįsta savęs. Ji net nežino, kad yra maža mergaitė. Ji tik bėga. Bėga. Bėga. Bėga ne nuo kitų ir ne nuo savęs, ne nuo vėjo ir ne nuo lietaus. Ji bėga be tikslo ir be prasmės. Jos niekas nestumia, jai niekas neliepia bėgti-tai įprotis, vidinis postūmis, instinktas. Ji to niekur neišmoko, niekas jai neparodė… ji buvo tokia ir bus. Maža mergaitė pasiklydusi svajonėse. Diena keičia naktį. Naktis keičia dieną. Saulė kyla ir leidžiasi, o ji bėga… bėga per gyvenimą, per svajones, per pievą.
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: bėgti, drugeliai, džiaugsmas, gyvenimas, išdavystė, mergaitė, neapykanta, pasitikėjimas, saulė, svajonės, visata, žiedai
Troškimas turėti interneto ryšį
“XXI amžiaus vamzdeliais ir laidais srūva senovinis, pirmapradis, šventas ir labai juokingas – kažkas.
… Neaprėpiamos daugybės šio bendravimo gijų pradžioje ir pabaigoje yra žmogus…
Aistringas žmonių troškimas turėti interneto ryšį byloja apie didžiulį ilgesį, kuris tegali būti dvasinis. Tas ilgesys rodo, kad kažko trūksta mūsų gyvenime. Trūksta… žmogaus, jo balso. Potraukis įsijungti į tinklą – tai noras atgauti savo balsą.”
Filed under: Straipsniai | Leave a Comment
Tags: ilgesys, internetas, vienišumas, žmogus
Kalėdų mugė
Naujausi komentarai